- apsiautėjas
- apsiautė́jas, -a smob. (1) kas puldamas apsiaučia, apgula: Tam klyksmui pritarė iš oro apsiautėjai A.Vien. Apsiaustųjų mažiau žūva negu apsiautėjų rš. \ siautėjas; apsiautėjas
Dictionary of the Lithuanian Language.
apsiautėjas
Look at other dictionaries:
siautėjas — siautėjas, a smob. (1) NdŽ, siautė̃jas, à (4) K, KŽ 1. kas siaučia grūdus: Petronė buvo gera siautėja Brs. Rėtyje ant grūdų verpetu susisukdavo pelai ir žolių varpos, kurias siautėjas surinkdavo rankomis rš. 2. K, KŽ kas įpykęs siautėja, šėlsta … Dictionary of the Lithuanian Language
